Posted by: henrikas | 2008-06-13

Lancia Bertone Stratos Zero

Lancia Stratos Zero

Jei tu esi ūgio panašaus kaip aš (~190cm) ir dar retkarčiais megzti galvą užversti į viršų, tai galimybė užkliūti už šio automobilio arba jo nepastebėti iš tikrųjų labai nemaža. Mašinikė aukščio su lyg formulės bolidu, tik va nėra kur galvos iškišti. Gal aš ir truputi perdedu, bet kad žema – tai faktas. Keistas mašinukas. Pirmas klausimas ar ten į tą mašiną kas nors tilptų. Na tikrai ne mano ūgio žmonėms ši mašina, nebent mane per puse perpjovus. Ir tas dizainas – keistas, kažkoks neįprastas akiai, labiau panašu į kosminį laivą, nei į automobilį. Įdomu ką žmonės mastė 1970 metais, kai šis automobilis, dizainerio Nuccio Bertone šedevras, buvo pristatytas Turino Motorshow metu. Turbūt galvojo tą pati, ką ir pats dizaineris – kosminių formų automobilis. Beje, pristatytas jis buvo toje pačioje vietoje, t.y. Turino ekspozicijų rūmai, kaip ir šiuo metu vykstanti paroda.

Nuccio Bertone

Nuccio Bertone, kurio tikrasis vardas Džiusepė buvo (mirė 1997 m.) įžymus automobilių konstruktorius ir dizaineris. Bertone sukūrė virš 31 tūkst. automobilių korpusų. Alfa Romeo, Fiat, Lamborghini ir netgi Ford džiaugėsi jo kūriniais. Be to, reiktų paminėti, kad jis taip pat buvo lenktynininkas. Atstovavo tokioms komandoms Fiat, Maserati, Ferrari.

Atidaryta Stratos

Gaila, kad šios parodos metu nieks neleidžia atidarinėti automobilių, nes šią mašinikę būtų labai įdomu atidaryti. Juk norint patekti į jos vidų, reikia pakelti visą priekį ir, kas įdomiausiai, tu į ją neįsėdi, o „įeini“. Neabejotinai, kai šis automobilis buvo pagamintas, jame nieko konvencinio nebuvo, apart to kad ratai buvo apvalus. Novatoriškas dizainas, monokokinė važiuoklė specialiai pagaminta šiam modeliui, variklis įmontuotas centre, 358 cm ilgio ir tik 84 cm aukščio, mano stalas ir tas aukštesnis. Hmm… įdomu, namie, vietoj staliuko, ar būtų praktiška naudoti.

Lancia Stratos Rally

Tikrosios sėkmės Lancia Stratos susilaukė ralio trasose. Turbūt neveltui, kažkam pasirodė, kad šis automobiliukas sveriantis tik 709 kg gali turėti pasisekimą ralio trasose. 1971 metais šviesą išvydo naujas, patobulintas Lancia Stratos su nauju 2,4 litro V6 Ferrari Dino varikliu. Šio variklio galingumas 160 arklio galių. Hmm… 0,22 AG/kg atrodo visai neblogai, nors ir neesu ekspertas, bet manau užsimušti pakaktu. Nors man ir senojo 1,6 litro Lancia Fulvia DOHC variklio, kurio galingumas 115 AG, pakaktu.

Stratos iš galo

Lancios Stratos debiutas ralio trasoje truputi užtruko. 1972 m. daugiau nieko ypatingo, be pristatymo neįvyko. Lancia vis laukė savo, raliui skirto, variklio. Bet visgi po didelių diskusijų ir prieštaravimų buvo nuspręsta naudoti Ferrari variklį. Taigi 1924 metais, pagaliau, šiam automobiliukui, po to kai Lancia pagamino 400 automobilių reikalingų patvirtinimui, buvo gautas leidimas dalyvauti Group 4 (sportiniai automobiliai) ralyje. Norėtųsi paminėti, kad iš pirmtako turbut beliko tik kebulo formos.

Ir kaip jūs manote? Šis mašinukas laimėjo 17 pasaulio čempionato etapų, 50 Europos čempionato etapų. Legendiniame Monte Carlo ralyje šventė keturias pergalės iš penkių nuo 1975 m. iki 1979 m. Tikrai neprasti skaičiai.

Na, o pabaigai truputis video medžiagos.

<

Kažkuri savaitgalį buvau nulėkęs į automobilių parodą. Įdomu pasižvalgyti į automobiliukus, pastovėti šalia Shumacherio Ferrari bolido. Gaila, kad tik niekas neleidžia juose pasėdėti, o tai su mielu noru. Visos durelių rankenėlės užklijuotos izoliacija, ne tai kai pirmojoje parodoje. Pirmoje buvo galima pasėdėti – turėjau galimybę sėdėti Ferrari 612 Scaglietti – gaila užvedimo mygtukas neveikė. Tai jau antroji tokio tipo automobilių paroda Turine, bus ir trečioji. Kadangi šiais metais Turinas yra pasaulio dizaino sostinė, o ir nacionalinio mašinų muziejaus patalpos yra remontuojamos, tai nuspręsta automobilius perkelti į Turiną. Mums tik geriau – niekur nereikia važiuoti už miesto, peškomobiliu galima nusigauti.

Kadangi ekspozicija tikrai nemaža – ~170 eksponatų, todėl paroda sudalinta į tris dalis. Pirmoji vadinosi „20 amžius“ – senoviniai automobiliai. Visokių eksponatų galima prisižiūrėti.

Vienas įsimintinesnių modelių tai 1914 metais pagamintas Alfa Romeo „aerodinamica“. Jau pavadinimas mums pasako, kad jį buvo sukurta taip, kad įgytų kuo mažesnį aerodinaminį pasipriešinimą. Keistas tas automobiliukas atrodo, kaip koks povandeninis laivas, bet dėl jo aerodinamikos nepaprieštarausi – turėdamas tik 50 arklių galių variklį sugebėdavo išvystyti 139 km/h greitį. Įspūdingas rezultatas atsižvelgiant į tai kokiais metais jis pagamintas.

Antrojoje ekspozicijoje irgi galima nemažai įspūdingų egzempliorių pamatyt. Vien ko jau vertas, mano minėtas, Shumacherio Ferrari F1 bolidas. Nors ir nemėgau jo kaip piloto, bet nieko nepakeisi, jis buvos dydis pilotas. O trečioji paroda dar tik nusimato. Vadinsis ji „Svajonė“. Bus įdomu pamatyt, kokie tie svajonių automobiliai.

Dargi pamiršau paminėti visai linksmą faktą, kad vos netyčia nenuvariau seno F1 bolido – pozavau nuotraukai ir atsirėmiau į ratą, tuomet bolidas pradėjo judėti į priekį. Ačiū dievui, kad nenustūmiau jo nuo platformos, o tai būtų buvę linksma.

Jei netingyte galite pasižvalgyti po nuotraukas. Nufotografavau visus eksponatus iš antrosios parodos, kartu su trumpu aprašymu, esančių prie automobilių.
Vėliau pasistengsiu parašyti apie keletą, mane sudominusiu eksponatų.

Posted by: henrikas | 2008-05-13

Truputis naktinio Turino || A little of night Turin

Turinas

Gražus miestas tas Turinas, malonu jį pafotografuoti, o ypač kai sutemsta ir matyti tas įspūdingas apšvietimas. Daug mes su kolegomis nefotografavom, bet šį bei tą. Perbėgom nuo vieno tilto iki kito. Pasišokinėdami užlipome ant vietinio kalno Capucino. Štai nuotraukytės jūsų teismui:

by Henrikas;
by Irmantas;
by Aidas;

Posted by: henrikas | 2008-05-12

Kad nepamirštume kur gyvename…

Posted by: henrikas | 2008-05-09

O kai aš jaunas buvau…

Ženova – tai nedidelis miestelis Šiaurės vakarų Italijoje, tarp kalnų, ant Viduržemio jūros kranto.

Turbūt neteisinga būtų jį vadinti mažu, atsižvelgus į tokius faktus, kaip kad jame gyvena daugiau nei 700 tūkst. žmonių ir turi savo Metro. Todėl leisiu sau jį pavadinti dydžiu miestu, kuris garsus savo istorija – užtenka vien paminėti faktą, kad čia gimė Kristupas Kolumbas (Christopher Columbus), įspūdingas savo architektūra – kaip kad Šventojo Lorenco katedra, kurią galima rasti pačioje senosios Ženovos širdyje – centre.



Ženovoje lankausi antrą kartą ir manau, kad tai nepaskutinis mano vizitas į šį nuostabų miestelį. Bet turbūt kiek besilankyčiau šiame mieste – būtinai aplankysiu Šv. Lorenco katedrą. Mano nuomone, tai nuostabus grožis. Pirmą kartą čia atvykus, atsisėdau ant laiptų atokiau nuo katedros ir stebėjau… Minutės bėgo, o galvoje sukosi mintys, kad man pasisekė, kad aš turiu tokią galimybę stebėti šią nuostabią rainąją katedrą.

Manoma, kad ši katedra buvo pradėta statyti 5-6 amžiuje. Savo gyvavimo pradžioje ji buvo pavadinta Šventojo Siruso (Ženovos vyskupo garbei) vardu, tik vėliau, 1118 metais, buvo pervadinta į dabartinį vardą. Šventasis Lorencas buvo vienas iš septynių senovės Romos diakonų, 258 metais persekiojamas ir kankinamas Romanų imperatoriaus Valeriano, keista, bet šio vardo reikšmė yra mums gerai žinomo žolinio augalo pavadinimas – valerijonas, įdomu ar tai turi kelti mums kokių nors asociacijų…

Pastato statymas užtruko pakankamai ilgai, netgi iki 16 amžiaus, todėl šioje įdomioje katedros konstrukcijoje, beje kurį išsilaikė amžius, galime įžvelgti Pizos, Lombardijos ir Prancūzijos meistrų darbą, kurie sugebėjo šiam pastatui suteikti įdomų stilių mišinį, kas netgi labai atsispindi juodai baltame fasade. Pasivaikščioję po Ženovą galime aptikti daugiau dryžuotu pastatų, manoma, kad būtent šiam miesteliui būdingas šis rainasis stilius, nors panašių objektų galima aptikti ir Toskanos apylinkėse. Taip pat būtina paminėti gotikinius, baltai juodai dryžuotus, paradinius įėjimus. Kiekviename iš jų yra iškaltos istorijos skulptūrose. Kaip kad virš pagrindinio įėjimo pavaizduota Šv. Lorenco kančia.

Teko pabuvoti nevienoje Italijos bažnyčios ar katedroje – jos visos mirgu marga, bet čia paprasta – patiri kažkokį paprastumo ir didingumo jausmą. Netgi lubos kurios paprastai visur yra išpaišytos, čia – baltos. Bet šis reiškinys turi pateisinamą priežastį – 1941 metais į katedrą pataikė bomba, tik atsitiktinumo dėka ji nesprogo. Bet gal taip ir geriau, nes man tai labiau patinka.

Šitas paveiksliukas yra mano mėgstamiausias. Nežinau koks ten dešinėje esantis pastatas, bet juos abu sudėjus gauname įspūdingą vaizdą. Kviečiu ir jumis pasimėgauti katedros vaizdais, nors ir nuotraukomis neperteiksi to įspūdžio, vaizdo ir grožio, bet nors truputi…

Daugiau nuotraukų…

Papildoma informacija:

Kasinėjimų metu katedros viduje buvo rastos sienos, grindiniai iš Romanų laikų. Taip pat po zakristija buvo rasti iki krikščioniškieji sarkofagai, kas leidžia teigti, kad šį katedra pastatyta ant pagoniškų kapinių.  

Posted by: henrikas | 2008-05-07

I am back.

Sveiki. Paskatintas paskutinės savaitės įvykių, o gal greičiau įtakotas trejų merginų (Solveiga, Lina ir Urtė) grįžtu į savo blogą. Dėkui Jums merginos už lauktuves, atviruką – visoms po bučkį.

Seniai aš čia svečiavausi. Atrodo taip viskas sena ir nyku, todėl nusprendžiau truputi atsinaujinti. Pakeičiau dizainą, pakeičiau viršutinį paveiksliuką (vaizdelis iš La Cinque Terre kaimelių – įspūdinga vietovė – kada nors papasakosiu), na ir pateikiu nediduką straipsnelį iš Genuja (Genova) apie šventojo Lorenco katedrą. Taigi „I am back“, bent jau vienam straipsneliui tai tikrai … 🙂

Posted by: henrikas | 2008-01-28

out of range

Visu pirma turiu atsiprašyti, kad nerašau blogo. Turbūt pagrindinė priežastis yra mokslai, o jau toliau niekam kitkam, o ypač blogui nebelieka laiko ir noro. Todėl skelbiu ši blogą “out of range”, bent jau kol kas iki kovo pradžios (kai pasibaigs egzai), tada jau pažiūrėsim. Iki.

Posted by: henrikas | 2008-01-12

Kavos aparatai nemėgsta padirbtų eurų!

Turbūt Jūs to nežinojote – kavos aparatai Italijoje nemėgsta padirbtų Eurų. Meti eurą – o jis atgal, spjaudausi sabaka (kavos mašina). Ir taip kol nepastebi, kad tas euras padirbtas. Ir kas svarbiausiai, ne bet koks euras, o vieno nominalo vertės :). Taip ir kirba vienas klausimas minty: ar apsimoka padirbinėt vieno nominalo vertės eurus? Atrodo kažkokia nesamonė. Pirma mintis buvo, kad čia koks tai entuziastas tokiais bajeriukais užsiima, bet mūsų vieno kolegos grubiais paskaičiavimais įranga tokioms monetoms padirbinėt, kainuotų apie 7000 litų, tai entuziasto mintis atšoko. Taigi paskaičiuojam kiek čia mums eurų pagaminti reiktų, kad bent jau atsipirktų, ogi 2000 euro monetų 🙂 ir tas pačias išplatink, kad gudras :). Ir vistiek kažkas man čia nesueina. Tad nusprendžiau pasidomėti googleje. Taigi jau prieš du metus apie 10 milijonų padirbtų eurų lakstė po pasaulį, o įdomu kas darosi dabar. Ieškom toliau. Naujienos nekokios – anot europos centrinio banko komisijos tas skaičius padidėjo 29 procentais. hmm… 2.9 milijono. Sakyčiau visai neblogai, nors pagalvojus, kad 75 bilijonai euro monetų apyvartoje, tai visai mažai pasirodo. Taip pat ta pati komisija skelbia, kad nuo 2002 metų iš apyvartos pašalinti 585 tūkst. (juokingas skaičius) monetų. Beje dažniausiai padirbinėja 2 nominalo vertės eurus.

Kuom skiriasi mūsų padirbtas euras. Ogi viskuom, ir taip lengva tai pastebėti :). Svoris didesnis, storis mažesnis, liejimo defektai matosi. Idėdu nuotraukas ir patiems palieku teisę nustatyti (komentaruose), kuris euras padirbtas.

Skaičius Herbas

Posted by: henrikas | 2008-01-06

Welcome back

Welcome back Italija. Pasiilgau tik tavo oro (Lietuvėlėje nors mirk nuo šalčio) ir saulutės, bet vat liūdna :). Buvo gera toje Mieloje praleisti tas trumpas 2 savaičių atostogas. Nors ir teko patirt tą kulturinį šoką grįžus, bet čia gi Lietuva. Laikas prabėgo net nepastebėtas, turėčiau už viską padėkoti aplinkui mane supantiems žmonėms. Didelis dėkui Jums.

O dabar tikiuos nors truputi atgaivinti savo blogą, nors nieko nepažadu. Visgi reikia mokytis ir t.t. Pagaliau Italų kalbą pramokti ir t.t.

Aij visai pamiršau, gi skanios kavos pasiilgau :).

Aij ir dar su Naujais ko dar nespėjau pasveikinti 😉

HappyNewYear

Older Posts »

Kategorijos